- palikūnis
- palikūnis, -ies scom. M.Valanč žr. 1 palikuonis: 1. Idant žinotum palikūnys ir įpėdiniai, kas buvo nutikęs jų tėvams, bočiams ar probočiams DVIIIpsl. Ši žibanti saulė, tie kalnai, tos upės liudys jūsų palikūnims, jog aš jums teisybę kalbėjau S.Dauk. 2. Tapo karvaidu ir palikūniu Aleksendros S.Dauk.
Dictionary of the Lithuanian Language.